NAIVUOLĖ

 Prašau darykit ką nors su manim. Esu naiviausia mergina. VĖL. Ką sau žadėjau, o ką vėl darau... Dar taip nebuvau nusivylus savim ir savo jėgom. Skauda, tiesiog pjauna ten viduj. Už jį, už save, už laiką, už viską. Noriu dingt ir atsirast kai viskas bus gerai. Bet iš karto pagalvoju, o jei gerai nebus niekada? Jei visą gyvenimą taip ir pasitikėsiu gražių berniukų, o vėliau ir vyrų, gražiais žodžiais? Jie melagiai. Nei vienas nesako tiesos. Ir vėl sau prisiekinėju, kad viskas, baigiu šituos žaidimus, bet pasirodo nesugebu. Išmokau gyventi žaisliuku ir nebemoku kitaip. Jei tik galėčiau... Bet negaliu, tad lieka vėl verkt ir nemiegot parom. Awesome life!