"Mes tavo draugai, būsim šalia visada"- tokios ir panašios frazės skamba iš JŲ lūpų. Bet ar tikriesiems reikia posto facebook'e , kad suprastų, kaip tau sunku ir kaip stipriai reikia pagalbos. JIE buvo tada, kai prašiau patarimo, tačiau kur JIE dabar, kai išgyvenu kažkokį siaubuką savo viduje ? Kur JIE, kai nuo veido braukiu ašaras ir sakau, kad daugiau niekada, NIEKADA nebūsiu niekam atvira, neprisileisiu nieko arti, nesidalinsiu savo problemomis... Kažkaip labai nelogiška, kad žmonės būna, kai nori tik sužinoti (pamatę fb postą), kas negerai, bet tik tam, kad turėtų apie kalbėt arba galėtų pasidžiaugt tavo nesėkmėm.
Turiu prašymą. Ei, JŪS, gal tiesiog nebeapsimeskit kažkuo daugiau ir nesakykit, kad būsit šalia, nes nebūsit ir tokia yra tiesa.
Ir dar, neprašykit vadinti draugais, nesate tokie, brangieji!
xo, xo
