Tipinė. Gležna.

O gi būna taip, kad visą savaitę plėšaisi, draskaisi, stengiesi ir ateina ta diena, kai imi ir palūžti. Šitaip nutiko ir man. Lygiai penkias dienas vaidinau stiprią, nepalaužiamą. Norėjau būti geriausia visame kame. Dienos buvo vienodos: mokykla, namai, sportas, namų darbai, knygos ir miegas. Daugiau nieko. Juk man nieko nėra, juk aš stipri. O viduj- audra. Vidus nori šaukti, rėkti... Taip ir priėjau tą dieną, kai nebenoriu nieko.


Šiandien bus sunku, bet įsijungsiu daug romantinių filmų, daug kapučino ir viskas aplaistyta tipinėmis septyniolikmetės ašaromis.

O ką daugiau aš galiu.....

Day 2. "Kuo pasikeitei per paskutinius 2 metus?"

Sveiki visi ! 

Šiandien antrosios dienos įrašas apie pasikeitimus ( keista sakyti antrosios dienos, nes rašau beveik po savaitės). Apie pasikeitimus kalbame dažnai.  Ask.fm tinklalapyje sulaukiu klausimų, tokių kaip "pasikeitei" , "kitokia tu" ar "nebepažįstu tavęs". Kartais nežinau ką atsakyt, nes pati ne visada pajuntu pasikeitimus, kurie vyrauja mano gyvenime. Tai labiausiai gali pajusti mano draugai ir pažįstami, tad jų ir klausiu kaip gi aš pasikeičiau per tuos paskutinius dvejus metukus.

Taigi pirmas dalykas, kurį dauguma draugų teigė, kad pasikeičiau išvaizda, ūgiu. Su jais vienareikšmiškai sutinku, nes iš tiesų skaičiukai ties žodžiu ūgis pasikeitė.

 

Kitas dalykas, kurį sakė yra labai panašus antrajam, nes ir šiame kalbama apie išorinius pokyčius.

 

Mano geriausia draugė pritaria mano mamai. Nesiginčysiu, nes kažkiek ir pati jaučiu, kad esu daug rimtesnė, dažniau gebu prisiimti atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.

 

O  štai žmogus, su kuriuo praleidžiu bene daugiausiai laiko kalba apie tai, kaip aš tapau protingesnė, pastovesnė, brandesnė, žinoma nepamiršta paminėti ir ūgio. :D 

  Baigdama norėčiau paantrinti savo draugui. Dabar kai mano pase gimimo data yra 1997, o dabar yra 2014, galiu drąsiai teigti, kad apie pasikeitimus kalbėti ankstoka, nes tai dabar yra nuolatinis veiksnys mano gyvenime. Kol esame jauni, mes keičiamės, augame, vėl keičiamės ir vėl augame. :) Tad nebijokime naujų pasikeitimų ir permainų vėjų savo gyvenimuose, juk taip įdomiau gyventi! 

xo, xo Girmantė.

Day 1. " Keisti dalykai, kuriuos darai kai lieki viena namuose"

          Šito įrašo neįsivaizduoju pradedant kitaip, negu geros muzikos pliūpsniu, nes tai pirmas dalykas, kurį darau likusi viena namuose. Taigi , štai, mano mylimiausia daina šiuo metu- Gera daina.
       Iš tiesų keistų dalykų likusi viena namie nedarau, bet be geros ir garsios muzikos likusi viena darau įvairius dalykus, kurie priklauso nuo nuotaikos. Dažniausiai tenka daryti namų darbus, nes norint, kad juos atlikčiau gerai ir be klaidų, turiu būti labai susikaupusi. Likusi viena mėgstu daug laiko skirti sau, tai yra nueiti į dušą, lakuoti  nagus, užsidėti įvairias kaukes plaukams ar veidui. :) Jeigu nuotaika nėra labai gerai, mėgstu tiesiog miegoti arba žiūrėti serialus !!!!!!! Taip, labai mėgstu žiūrėti serialus. :)

       Jei apibendrinant, tai likusi viena namie, nedarau nieko kas būtų neįprasta, nes namie būnu viena labai labai dažnai, tad tai yra įprasta. :)

     Toks trumpas pirmos dienos įrašas. Apkabinu !

xo, xo Girmantė :)

Apie šį bei tą + challenge

Jeigu pasaulyje būtų trumpiausių, beprasmiškiausių ir lieviausių  įrašų rinkimai, tai būčiau nugalėtoja. Tiesiog. Šitas blogas yra nevertas nieko. Aš nežinau kodėl rašau, bet žinau, kad man patinka. :)


Kadangi dabar labai labai populiaru visokie iššūkiai, tad ir aš vieną pabandysiu įvykdyti. :) Tai yra blogerių challenge. Nieko daug neaiškinu, tiesiog įkeliu nuotrauką, kurioje matysite visų dienų temas. Trumpiau tariant, bandau kažką daryt, nes gi YOLO .

 

xo, xo Girmantė :* 

Pilkiau negu betkada

Šiandien pilkos svajonės pilkesnės negu bet kada...
 Darosi bloga nuo jų pilkumo ir beviltiškumo.
Neprašysiu, kad būtų spalvota, prašysiu tik baltos. Viskas tiktų, tik ne pilka, ji žudo. Ne be reikalo žodis "pilka" panašus į žodį "tyla". 
Bet reikia susiimti, ar ne? Reikia susikaupti ir vaidinti, kad viskas gerai, kad nieko nenutiko.
Elgtis kaip visuomet, eiti pakėlus galvą ir su šypsena, juk to moko gyvenimas.


Gyvenimas, kuris šiandien atrodo pilkas. Stipriai pilkas.

Svetimi.

                                   
 Mėgaukitės
      


Kažkada tie žmonės man buvo viskas. Jie buvo oras, kuriuo aš kvėpuoju. Jie buvo vanduo mano jūroj. Jie buvo. O dabar? Dabar viskas kitaip. Dabar mes nebeturime nieko bendra. Aš nebesakau jiems labas, neberašau žinučių per facebooką,jie taip pat. Kodėl? Gaila, bet neturiu atsakymo į šį klausimą. Tiesiog kitas laikas, kita aplinka, kita mąstysena, kiti poreikiai, kiti hobiai. Tačiau lieka vienas klausimas: ar visi svarbiausi visada išeina?