Jonai, pakeitę mano gyvenimą

Nors grojaraštyje dar liūdnos dainos, bet galvoje kurpiasi šviežias planas kaip pradėti gyventi iš naujo. Pastarąsias  74 dienas išgyvenau kaip baisiausias savo gyvenime. Gal kiek per skambiai pasakyta, bet taip jau yra. Tačiau šiandien yra didžioji diena ( dar viena skambi frazė). Diena, kai supratau, kad nebegaliu plūduriuoti kančių upėj, turiu sukaupti visas jėgas ir eiti į priekį. Kas paskatino? O gi Jonai. Du vyrukai, kurie sugebėjo paskatinti judėti jau dabar, jau šiandien.

Vakar vakaras buvo eilinis, kai pasiklausius liūdnų dainų, paverkus įsijungiau "Kitokius pasikalbėjimus". Vakar dėmesį skyriau linksmajam Jonui Nainiui (video: https://www.youtube.com/watch?v=rC-SxwfkD-o ). Jis kalba labai paprastai apie tai, kaip vaikinukas iš mažo miestelio sugebėjo tapti tuo, kuo yra dabar. Jis ilgą laiką buvo tuo žmogumi, kuris tiesiog plūduriavo gyvenime, kuriam ilgą laiką niekas nesisekė (klausau ir jaučiu kaip tai panašu į mane). Jis ėjo, gyveno, patyrė nuosmukių, bet sugebėjo atsitiesti ir pakilti. Jis minėjo, kad tik jausdamas ne komforto zonoj gali kažką pasiekti. Tačiau tai nebuvo tas kritinis taškas, kuris vertė mane susiimti ir žygiuoti toliau. Tikrai ne. Tai padarė kitas Jonas. Jonas, kurį galėčiau tituluoti savo mėgiamiausiu lietuvių rašytoju ir svajonių vyru. Dar nepasakiau, bet jūs jau žinote, kad aš apie Joną Biliūną. Šiandien per lietuvių pamoką labai kruopščiai nagrinėjome mano vieną mylimiausių Biliūno kūrinių "Liūdna pasaka", jei konkrečiau šios pasakos įžangą "Baltasai šešėlis". Ir kažkas man nutiko. Labai daug galvojau, koks nuostabus žmogus tas Biliūnas. Grįžus namo supratau, kodėl aš negaliu būti kažkuo kas gyventų laimingą gyvenimą ir būtų motyvacija kitiem. Galiu ir dar kaip! Kodėl man to reikia? Tam turiu labai labai asmenišką priežastį. Giliai giliai, širdies gilumoj, kad tik tapus didžiu žmogumi galėsiu susigrąžinti tai ką turėjau anksčiau. Ar jau žinot apie ką aš? Manau, kad taip.

Taigi, į mano gyvenimą žengia nauji prioritetai. Dabar turiu labai daug motyvacijos. Nežinau kiek tai tęsis, bet tikiuosi, kad labai ilgai. Lai mano pasiekimai moksle, kūryboje ir kituose dalykuose ( apie kuriuos tiksliau parašysiu kitam įrašiuke) bus tikslingi ir pasisekimai ten padės susigrąžinti tai, ką turėjau prieš 74 dienas. :)




Na, o dabar gražiausia mintis iš Jono Biliūno "Liūdnos pasakos" :"Tau tik vienai nebijau savo širdies atidaryti, jos skausmų ir apsivylimų parodyti. Tu tik mane supranti, moki mano klaidas ir silpnumą atleisti.". Žinau, kad tas, kuriam šie žodžiai skirti jų neskaito, bet stengsiuosi, kad tai pasikeistų.