5 dalykai, kurie nebetelpa į facebook

Jei rimtai pradėčiau viską postint  facebook`e , tai mane pusė draugų pašalintų, o kadangi man labai svarbūs tie 1 127 geri draugai, turiu pasistengti jų neerzinti savo įdomiais įrašais (o sakinio ilgumas! va ką daro vasara...) . Norėdama išvengti šios baisios netekties, aš rašau čia 5 nesusijusius (nors iš tiesų tai susijusius) dalykus, kurie dabar kirba mano galvoje!


Pirmasis: Radau gerą dainą, kuria noriu pasidalint. 

https://www.youtube.com/watch?v=OInJ_1fhS8Y 

Čia nėra daina apie mano nenusisekusią draugystę. Nieko asmeniško, tik ta mintis, kad, nu common, kam reikia kalbėt apie strong liubov , jei po pirmo ginčo viską meti? Man tai tiesiog nelogiška. Tai va taip čia yra su šita daina.



Antrasis: Nebemoku verkt. 

Skamba juokingai, tikiu, bet manęs nepravirkdo : dainos, kurios seniau ištraukdavo visus mano skysčius (skamba šlykščiai, bet laif iz laif); romantiniai filmai; ginčai su tėvais, net gi nepravirkau, kai suvokiau, kad  beveik visi "draugai" padarė zapadlo.  Tai tikriausiai dėl to, kad pastaruosius pusė metų KIEKVIENĄ vakarą, o kartais net ir naktį, verkiau. Tai galvoju, kad atbuko mano jausmų ir ašarų receptoriai. Gal turit pasiūlymų kaip pravirkt, nes sunku jau laikyt viską savyje... Toks akmuo viduj. Padėkit.


Trečiasis: Tas, apie "draugus". 

Čia žiauru yra. Kažkaip visą vasarą keliavau visur ir beveik nebuvau namie ir dabar, kai grįžau, supratau, kad nėra čia dėl ko grįžt. Negalvokit, kad dabar aš verkiu visa vieniša ir nelaiminga, nes mano artimiausi draugai nusisuko. Ne. Tokių gal net ir niekada nebuvo. Buvo keletas gerų draugų, vienas iš jų vis dar yra mano geriausiasis, bet tokiais atvejais supranti, kad žmonės yra maži paršiukai. Jie pasinaudoja tavim, kai jiem reikia, o vėliau jau tvarkykis kaip tu nori. Gal ir gerai, bet man tai nežinau, nepatinka.


Ketvirtasis: Noriu pasidalint citatom iš geros knygos. 


Dabar įpusėjau A.Škėmos "Baltą drobulę". Sudėtingas skaitalas, bet kai kurios vietos sukelia šiurpus. Pasidalinsiu dvejomis, kurias radau.


*Mes esame nelaimingi vieni ir mes nelaimingi bendruomenėje; vedę ir nevedę; mes lyg ežiai, besiburią šilumai; mums nepatogu, kai mes sugrūsti ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę; optimizmas yra karti pajuoka iš žmogaus sielvarto; gyvenimas- blogis, nes gyvenimas - karas.* 


*Mokėjau įkvėpti mintį: aš pasitrauksiu pirmas, brangink mane. Mokėjau įvairuoti. Laiku nuliūsdavau ir laiku pralinksmėdavau. Laiku supykdavau ir laiku nuduodavau apgailestaująs. Sugebėjau vadinamąją meilę apibarstyti draugiškumo cukrumi* 


Man šitas vyrukas (rašytojas) yra nerealus. Rimtai. Taip deep. Bet rimtai deep.


Penktasis: Pasidalinsiu keliomis mintimis, kurios paskutiniu metu užkliuvo už akies. 

Gerai, pakaks. Kad negalvotumėt, kokia aš vargšiukė ir man reikia psichologo pagalbos pasakysiu, kad iš esmės man viskas ok, tik truputį pratrūkau. Bet nebijokit, jau randu žmones, kurie kartais eina šalia ir yra mano didžiausi ramsčiai net to nejausdami. Ačiū! Peace !